Teisingumo siekimas atveda į prokuratūrą

Praėjusieji metai prokurorinei veiklai nepašykštėjo svarbių darbų ir reikšmingų įvykių, visa tai privertė pasitikrinti sukauptą teisinės praktikos ir žinių potencialą, pakovoti dėl prokurorinės pozicijos. Nors metai buvo nelengvi finansiškai, bet visiems pakako atsakomybės ir supratimo tinkamai atlikti pareigas ginant įstatymus ir teisingumą.

Į klausimus apie tai, kokie buvo apygardos prokurorų metų darbai ir kokios problemos buvo sprendžiamos, atsako Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vyriausiasis justicijos patarėjas Justinas Pupka.

Apygardos centras – Panevėžio miestas anksčiau buvo vadinamas nusikaltėlių sostine, ar pateisina šį vardą sausį aptarti nusikalstamumo rezultatai?

Pernai tarp didžiųjų šalies miestų 100 tūkstančių gyventojų Panevėžyje užregistruota mažiausiai nusikaltimų, taigi žiniasklaidai nebėra jokio pagrindo mus vadinti nusikaltėlių sostine. Panevėžio mieste pernai buvo įvykdytos 2627 nusikalstamos veikos, nusikalstamumas išaugo 7,3 proc.

Visame krašte, kaip ir buvo laukta, nusikalstamumas pernai padidėjo. Panevėžio prokuratūros apygardoje, į kurios sudėtį įeina ne tik visa Panevėžio apskritis, bet ir Anykščių, Kėdainių bei Utenos rajonai, pernai užregistruotos 8278 nusikalstamos veikos, t.y. 6,9 proc. daugiau negu užpernai. Panaši situacija ir visoje šalyje.

Daugiausia buvo įvykdyta vagysčių – jos sudaro apie puse visų užregistruotų nusikalstamų veikų. Kiekvienais metais didėja nusikaltimų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pernai apygardoje jų užregistruota 180, t.y. dvigubai daugiau, negu buvo prieš 5 metus. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius išaugo nežymiai – apie 2 proc.

Panevėžyje palyginus su tais metais, kai griaudėjo sprogdinimai ir aidėjo šūviai, ramu. Kokios dabar aktualiausios nusikalstamumo problemos?

Problemos panašios kaip ir kitur, tačiau yra ir kai kurių savitumų. Tik pas mus daugiau yra vagysčių (padidėjo 18 proc.), ir šiuo metu pagrindinė problema – pernelyg mažai vagysčių ištiriama. Pernai buvo ištirta tik 15,6 proc. vagysčių. Ypač prastai tiriamos vagystės iš gyvenamųjų patalpų. Panaši situacija ir Panevėžio rajone. Todėl pernai lapkritį apygardos prokuratūroje kartu su policijos pareigūnais analizavome šią mus visus neraminančią padėtį. Priimtos tam tikros priemonės, kurios turėtų duoti teigiamų rezultatų. Šiemet šios problemos sprendimas taip pat bus dėmesio centre, tegul vagišiai nesitiki ramiai gyventi.

Ekonominės krizės sąlygomis daugėja turtinių nusikaltimų, tą galima suprasti. Tačiau ar viską galima piešti tik tamsiomis spalvomis?

Yra ir kai kurių teigiamų dalykų. Kaip jau visiems žinoma, praeitais metais ženkliai sumažėjo asmenų, žuvusių autoįvykių metu. Mes galime pasidžiaugti ir tuo, kad Panevėžio apygardoje sumažėjo smurtinių nusikaltimų. Gerokai mažiau užregistruota sunkių sveikatos sutrikdymų ir nužudymų. Anksčiau kasmet vidutiniškai buvo registruojama po 42 nužudymus. Pernai smurto aukų buvo mažiau – 30, tačiau kiekvieno žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė, todėl reiktų vengti neblaivių asmenų smurto išpuolių ir ypač tokių konfliktų šeimoje. Džiugina pernai rečiau nusikalsdavę nepilnamečiai – jų nusikaltimų skaičius yra mažiausias per pastaruosius dešimt metų.

Sausį sukanka 15 metų, kai buvo įsteigtos apygardų prokuratūros, tarp jų ir Panevėžio apygardos prokuratūra. Kuo yra išskirtinė būtent apygardos prokuratūros veikla?

Čia visada koncentravosi pačių sunkiausių ir sudėtingiausių bylų tyrimas, nors per tuos 15 metų ne kartą keitėsi apygardos prokuratūros struktūra, funkcijos ir žmonės. Vadovaujant apygardos prokuratūros prokurorams buvo ištirta ir perduota teismui daug sudėtingų bylų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, finansiniais nusikaltimais. Per tuos metus apygardos prokurorai vien dėl nužudymų perdavė nagrinėti teismui 515 bylų. Ne viską galima išreikšti vien skaičiais. Mums tenka analizuoti ir apibendrinti įvairių nusikaltimų tyrimo praktiką visoje apygardos teritorijoje, padėti daug pastangų, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas kokybiškai ir byla teismą pasiektų per kuo trumpesnį laiką.

Kaip pernai sekėsi paties krašto centro – apygardos prokurorams?

Nors metai buvo nelengvi finansiškai, bet mūsų prokurorai dirbo kruopščiai ir atsakingai, tinkamai vykdė pareigą tarnauti valstybei. Pernai vien apygardos skyrių prokurorai į teismą perdavė 145 bylas, tarp jų – 53 dėl nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, 26 – dėl nužudymų, 35 – dėl finansinių nusikaltimų.

Daug pastangų ir laiko buvo skirta palaikant valstybinį kaltinimą nagrinėjant teisme 144 bylas, taip pat viešojo intereso ginimui, analitiniam darbui, ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimui tiriant nusikalstamas veikas.

Prokurorai pernai išsprendė 775 gyventojų prašymus ir skundus – beveik dvigubai daugiau nei prieš metus, buvo rengiami gyventojų priėmimai kartu su vilniečiais specialistais.

Kokios prokurorų tirtos bylos pernai sulaukė didesnio visuomenės rezonanso?

Visuomenę jaudina siekianti teisiškai įvertinti istorinius pokario įvykius vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų A.Kraujelio žūties (1965 metais) byla. Dėl to, kad ji būtų nagrinėjama teisme, prokurorams irgi teko pakovoti, bet mūsų argumentai įtikino aukštesnės instancijos teismą. Šioje apygardos teismui perduotoje byloje kaltinimai dėl genocido – okupacinių represinių struktūrų siekimo fiziškai sunaikinti kovotoją už Lietuvos nepriklausomybę pateikti keturiems asmenims. Pažymėtinas reikšmingas prokurorų darbas kartu su STT pareigūnais dėl korupcinio pobūdžio veikų tyrimo, ypač dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusių viešųjų pirkimų skaidrumo, taip pat ir su FNTT pareigūnais dėl valstybės lėšų grobstymo ir kitų finansinių nusikaltimų.

Visuomenę taip pat jaudina prokurorų ginamas viešasis interesas. Kas nuveikta šioje srityje?

Kartu su miesto apylinkės prokuratūros kolegomis apygardos prokurorai teismui pateikė 90 ieškinių, kurių suma siekia beveik 2,5 milijonus litų. Buvo nagrinėjami sudėtingi klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimo pažeidimais, su neteisėtomis statybomis, valstybinių miškų plotų atgavimu. Pernai metų pabaigoje pateiktas teismui ieškinys dėl veikos, keliančios grėsmę, nutraukimo. Nustatyta, kad Panevėžio miesto vienoje namų valdoje laikomas didelis kiekis automobilių padangų. Tai kelia grėsmę, nes gaisro metu išsiskirtų nuodingos medžiagos, kurios pasklistų mieste, užterštų orą, sukeltų pavojų žmonių sveikatai.

Ar prokurorai, tirdami nusikaltimus, palaiko ryšius su kitų valstybių teisėtvarkos institucijomis?

Pagal tarptautinio teisinio bendradarbiavimo sutartis tokie ryšiai yra palaikomi ir kasmet plečiasi. Pernai kartu su teritorinėmis prokuratūromis pateikėme 66 teisinės pagalbos prašymus 12 užsienio valstybių. Daugiausia tokių prašymų buvo išsiųsta į Latviją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją Lenkiją. Tokią pat tarptautinę teisinę pagalbą teikiame ir mes patys, nes vykdome iš užsienio šalių gautus prašymus. Tarp pernai gautų 25 teisinės pagalbos prašymų daugiausia jų buvo iš Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos. Generalinės prokuratūros mes pernai prašėme išduoti 11 Europos arešto orderių dėl asmenų suėmimo ir perdavimo.

Neretai sulaukiama priekaištų dėl užsitęsusių ikiteisminių tyrimų Kodėl taip atsitinka, kokios priežastys dažniausiai sutrukdo?

Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus – to reikalauja įstatymo nuostatos, to paties kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais siekia ir prokurorai. Atlikta analizė rodo, kad apygardoje daugiau kaip pusė bylų ištiriama ir perduodama į teismą iki trijų mėnesių, daugiau kaip 80 proc. bylų tiriama ne ilgiau kaip pusę metų. Tačiau yra bylų, kurių tyrimas užtrunka ilgiau. Kodėl taip atsitinka? Noriu priminti, kad ikiteisminio tyrimo metu kai kada reikia apklausti daug liudytojų, surinkti daug įvairių dokumentų, skirti revizijas ir ekspertizes, kreiptis teisinės pagalbos į užsienio valstybes ir pan.

Dėl specialistų didelių darbo krūvių, kai kada ypač ilgai reikia laukti ekspertizių išvadų. Pateiksiu paskutinį pavyzdį. 2007 metų vasario mėnesį Panevėžio mieste buvo nužudytas vyriškis. Byloje ne iš karto buvo nustatytas įtariamasis. Po įvykio vietos apžiūros buvo paskirtas DNR tyrimas. Jo išvada gauta tik praeitą savaitę. Tyrimo duomenys po beveik trejų metų padėjo nustatyti asmenis, kurie dalyvavo labai sunkiame nusikaltime. Šiuo metu vienas asmuo suimtas, tyrimas tęsiamas toliau.

Dar vienas prokurorams reiškiamų priekaištų – dalis bylų teismo nepasiekia, nes nutraukiamos ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl taip atsitinka?

Įstatymas numato, kad galutinį sprendimą ikiteisminio tyrimo stadijoje priima prokuroras. Jis surašo kaltinamąjį aktą ir perduoda bylą teismui, arba ikiteisminį tyrimą nutraukia. Tyrimas nutraukiamas dėl įvairių įstatymo numatytų priežasčių. Dažniausiai jis nutraukiamas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba ikiteisminio tyrimo metu nepavyksta surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Problema iškyla tada, jeigu nukentėjusysis su tokiu prokuroro nutarimu nesutinka. Tuomet įstatymas suteikia galimybę prokuroro nutarimą apskųsti aukštesniajam prokurorui, jeigu pastarasis jį palieka galioti, nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Prokuroras, nutraukęs ikiteisminį tyrimą, tokiu atveju lyg ir vykdo teisingumą, nors Konstitucijoje numatyta, kad teisingumą vykdo tik teismas, ar ne?

Iš dalies su tuo galima sutikti. Mano nuomone, būtų logiška, kad bylos nutraukimo procese visais atvejais dalyvautų ir teismas. Tačiau pakeisti šiuo metu galiojančią ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką gali tik priimtas naujas įstatymas.

Gal buvo ir kitų, išskyrus tiriamas bylas, prokurorams reikšmingų metų įvykių? 

Padėkų sulaukiame ne taip jau dažnai, nes toks prokurorų darbas – jiems dažniau grasina tie, kuriems reikalaujame griežtų bausmių. Todėl reikšmingu įvykiu vadinčiau tai, kad pernai metų pradžioje apygardos prokuratūrą su padėkos vizitu ir palaiminimu aplankė Vyskupas Jonas Kauneckas ir Lietuvos Caritas atstovai, kurie už pastangas tiriant prekybos žmonėmis bylas pagerbė ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Nidą Grunskienę. Nors aukšto rango šalies ir užsienio veikėjų vizitų prokuratūroje sulaukiame, tačiau mus visus  sujaudino pirmą kartą tokių garbingų svečių parodytas dėmesys ir supratimas, koks svarbus ir reikalingas visuomenei prokurorų darbas. Tai, koks jis kartais gali būti pavojingas, rodo kasmet sausio 25 d. pagerbiamas prieš 11 metų organizuotų nusikaltėlių nužudyto prokuroro Gintauto Sereikos atminimas, nors ir šiomis dienomis mums nestinga nusikaltėlių grasinimų susidoroti. Jo Ekscelencijos – vyskupo Jono Kaunecko prokurorams suteiktas palaiminimas, atrodo, mus lydėjo visus metus ir tebelydi mūsų darbus.

Atrodo, kad visi svarbiausi įvykiai neišvengiamai vienaip ar kitaip yra susiję su prokuratūros veikla ir tai suprantama – toks yra mūsų darbas ir pareiga ginti žmogų, ypač socialiai remtino ar nepilnamečio interesus, tarnauti įstatymui ir valstybei.