2009 m. gruodžio 1 d. sukanka 5 metai, kai Lietuvos Respublika prisijungė prie Europos patentų konvencijos

Europos patentų sistema – tai regioninė patentų išdavimo sistema, veikianti nuo 1978 metų beveik visose Vakarų Europos valstybėse ir sudaranti galimybes viso pasaulio išradėjams apsaugoti jų sukurtus išradimus paduodant vieną paraišką Europos patentų tarnybai, kuri, atlikusi išradimo patentabilumo ekspertizę, išduoda Europos patentą, galiojantį pareiškėjo pasirinktose EPK valstybėse. Šiuo metu Europos patentas, pasirenkant jo galiojimą ES valstybėse narėse, yra viena iš patogiausių galimybių apsaugoti išradimą ir Europos Bendrijos rinkoje, kadangi vis dar nėra priimti sprendimai dėl vieningo Bendrijos patento įsigaliojimo. Siekiant sudaryti sąlygas Rytų ir Vidurio Europos valstybėms efektyviai integracijai į Europos patentų sistemą buvo sukurta Europos patentų išplėtimo sistema, veikusi ir Lietuvoje nuo 1994 metų. Europos patentų išplėtimo sistema numatė stipraus Europos patento pripažinimą bei galiojimą ir tose valstybėse, kurios nebuvo tikrosios EPK valstybės narės, tuo sudarant sąlygas užsienio investicijų ir inovacijų atėjimui į naujas rinkas, užtikrinant užsienio įmonių išradimų teisinę apsaugą Europoje.

2004 m. gruodžio 1 d. Lietuvai tapus EPK nare, Europos patentų tarnyba (EPT) išduoda Europos patentus, galiojančius pareiškėjo pasirinkimu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos patentų organizacijos narėse: visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse bei buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Islandijoje, Kroatijoje, Lichtenšteine, Monake, Norvegijoje, San Marine, Šveicarijoje ir Turkijoje. Europos patentų sistemoje dabar dalyvauja 36 šalys narės ir dar 3 šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Serbija) naudojasi Europos patentų išplėtimo sistema, kurią Lietuva sėkmingai naudojo 10 metų.

Europos patentų tarnyba, kurioje dirba ir 4 lietuviai, per metus vidutiniškai gauna apie 150 tūkstančių Europos patentinių paraiškų ir išduoda apie 55 tūkstančius Europos patentų. Europos patentas galioja pareiškėjo pasirinktose valstybėse, jeigu tų valstybių nustatyta tvarka jie yra patvirtinami, dažniausiai pateikiant Europos patento ar tik juo saugomo išradimo apibrėžties vertimus į tos valstybės kalbas. Šiuo metu Lietuvoje galioja virš 4,5 tūkstančio Europos patentų. Per metus Lietuvoje įsigalioja apie 800 Europos patentų ir apie 100 Valstybinio patentų biuro išduodamų nacionalinių patentų.

EPK galimybėmis apsaugoti Europos rinkoje sukurtą išradimą naudojasi ir Lietuvos subjektai. Per 5 metus EPT gavo 24 paraiškas Europos patentui gauti, kurių ar pareiškėjai yra iš Lietuvos. Lietuvos valstybė, skatindama inovacijų kūrimą Lietuvoje, pareiškėjams, siekiantiems gauti Europos patentą, teikia valstybės finansinę paramą per Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, ja aktyviai naudojasi ir Lietuvos išradėjai.

Lietuvos Respublikai tapus EPK nare, Lietuvos patentiniai patikėtiniai, įrašyti į Europos patentų instituto (EPI) tvarkomą sąrašą, yra ir Europos patentiniais patikėtiniais, galintys atstovauti Europos patentų tarnyboje.

Išplėstų Lietuvos Respublikoje Europos patentų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje „Išradimai. Dizainas. Prekių ženklai“, kuris Adobe®PDF formatu skelbiamas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro tinklalapyje (http://www.vpb.gov.lt). Lietuvoje galiojančius Europos ir nacionalinius patentus galima rasti Valstybinio patentų biuro tinklalapio duomenų bazėje „Išradimai“. Lietuvoje galiojančių patentų aprašymai šiuo metu skelbiami CD-ROM Espace®PRECES, o nuo 2010 m. bus skelbiami ir VPB tinklalapyje. Patentinės informacijos Lietuvoje sklaidą vykdo Lietuvos technikos biblioteka (LTB) per Patlib centrus Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Europos patentų organizacija yra įkūrusi Europos patentų akademiją, kurios Priežiūros tarybos nariu yra ir Lietuvos atstovas. Europos patentų akademijos tikslas - šviesti visuomenę, patentų sistemos naudotojus ir visus dalyvius apie išradimų teisinės apsaugos reikšmę ir svarbą, organizuoti įvairius mokymus, kuriuose per penkerius metus dalyvavo nemažai Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, nagrinėjančių patentų bylas, taip pat Valstybinio patentų biuro, Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centro, kitų valstybės institucijų darbuotojai bei patentiniai patikėtiniai. Šiuo metu yra parengtas Europos patentų tarnybos ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Nacionalinių veiksmų planas, kurio pagrindu gauta finansinė EPT pagalba bus panaudojama Valstybinio patentų biuro ir Lietuvos technikos bibliotekos paslaugų visuomenei teikimui.

Tiek Lietuvos išradėjai, tiek Lietuvos rinka suinteresuoti užsienio subjektai, siekdami gauti kokybiškus patentus, Europos patentų išdavimo sistema pastaraisiais metais naudojasi vis aktyviau. Tikimasi, kad įsigaliojus Bendrijos patentui, kuris bus Europos patentas, tačiau vieningai galiojantis Europos Bendrijoje, bei įkūrus Europos patentų ir Bendrijos patentų ginčus nagrinėjančius teismus bus sudarytos visos alternatyvios galimybės ir sąlygos naujų inovacijų kūrėjams efektyviai ir nebrangiai apsaugoti jų sukurtus išradimus Europoje.