Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata neprieštaravo Konstitucijai

   Konstitucinis  Teismas  pažymėjo, kad ginčytoje   nuostatoje buvo  įtvirtinta,  jog transporto priemonės valdytojų   civilinės atsakomybės  maksimali privalomojo draudimo suma dėl vieno  eismo įvykio  yra 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo asmeniui,   ir tai  reiškia,  kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudiko   mokama draudimo  išmoka dėl asmeniui padarytos neturtinės žalos   negali būti didesnė už šią įstatyme nustatytą sumą.
     Nutarime  konstatuota,  jog  įstatymų  leidėjas,   siekdamas užtikrinti,   kad   asmeniui  padaryta  žala  būtų     atlyginama veiksmingai  ir  laiku, gali nustatyti  vadinamąjį   draudžiamąjį žalos  atlyginimo  būdą.  Įstatymų  leidėjas  gali  numatyti   ir civilinės  atsakomybės  privalomąjį draudimą. Tai darydamas   jis gali  nustatyti  maksimalias  draudimo sumas,  tačiau   neprivalo nustatyti  tokių  draudimo  sumų,  kurios  įvykus   draudžiamajam įvykiui  visais  atvejais  užtikrintų  visišką  padarytos   žalos atlyginimą. Jeigu privalomojo draudimo sumos nepakanka per  eismo įvykį   padarytai  žalai,  taip  pat  ir  neturtinei,    visiškai atlyginti,  faktinės  žalos dydžio ir draudimo išmokos   skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo arba už jo veiksmus atsakingas  kitas asmuo.   Konstitucinis   Teismas  pabrėžė,  kad     reguliuodamas draudžiamojo žalos atlyginimo santykius įstatymų leidėjas privalo nepaneigti  konstitucinės  asmens  teisės  reikalauti    visiškai atlyginti  jam padarytą žalą bendrais pagrindais, t. y. iš   žalą padariusio asmens ar už jo veiksmus atsakingo kito asmens.
     Nutarime  paminėta,  jog nustatydamas privalomojo   draudimo sąlygas įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad pareigos mokėti draudimo įmokas vykdymas netaptų per sunkia našta asmeniui, kuris pagal  įstatymą  privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę   dėl žalos padarymo.
     Tad įstatymų leidėjas ginčytu teisiniu reguliavimu nesukuria pagrindo atsirasti teisėtiems lūkesčiams, kad draudikas  atlygins visą  draudėjų  padarytą  žalą,  nes  pagal  įstatymą   draudikas įsipareigoja atlyginti padarytą žalą įstatymo nustatyta tvarka ir sutarties  pagrindu  tiek, kiek numatyta įstatyme ir   sutartyje. Todėl Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo  teigti, jog  įstatymų  leidėjas,  nustatydamas,  kad  draudikas    išmoka maksimalų  500  eurų  neturtinės  žalos  atlyginimą,    pažeidžia apsidraudusių asmenų teisėtus lūkesčius.
     Ginčytas teisinis reguliavimas galiojo nuo 2004 m. kovo 5 d. iki 2007 m. gegužės 17 d.
     Visas  nutarimo  tekstas  skelbiamas  Konstitucinio   Teismo interneto  svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai /  Nutarimai, sprendimai ir išvados).