Priimtas nagrinėti prašymas

Pareiškėjui – Seimo narių grupei abejonių kyla dėl nuostatų, reguliuojančių valstybės biudžeto dotacijų paskirstymą politinėms partijoms, rinkimų užstatus, pareiškinius dokumentus rinkimuose, savarankiško politinės kampanijos dalyvio pareigą turėti politinės kampanijos iždininką, kandidatų sąrašų dalyvavimą skirstant mandatus Seimo rinkimuose.

Abejonių dėl Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, reguliuojančios valstybės biudžeto dotacijų paskirstymą politinėms partijoms, konstitucingumo, pasak pareiškėjo, kyla dėl privilegijų, suteiktų politinėms partijoms, kurios per rinkimus viršijo 3 procentų rinkėjų balsų ribą. Šioms politinėms partijoms, pasak Seimo narių grupės, yra teikiamos valstybės biudžeto valstybinės dotacijos, todėl pagrindinis kriterijus, lemiantis partijos valstybinį finansavimą, yra partijos socialinė padėtis – 3 procentų rinkėjų balsų surinkimas Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose. Pareiškėjo nuomone, valstybė, įregistravusi teisėtai veikiančią partiją ir leidusi jai dalyvauti rinkimuose, turėtų nediskriminuoti jos teikdama paramą iš valstybės lėšų, visoms partijoms turėtų sudaryti vienodus veiklos pagrindus. Prašyme teigiama, kad nustatytu teisiniu reguliavimu mažesnėms partijoms ribojama galimybė dalyvauti valdant valstybę ir formuojant politiką, nes tokioms partijoms, neturinčioms daug narių, be valstybės finansavimo egzistuoti ir aktyviai reikšti savo politines idėjas yra sunku.

Abejonių dėl Prezidento rinkimų įstatymo 36 straipsnio 2 dalies, Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio 4 dalies, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatų, reguliuojančių rinkimų užstatus, jų grąžinimą, atitikties Konstitucijai grindžiamos tuo kad rinkimų užstatas neatlieka savo esminės funkcijos, o veikia kaip turto cenzas, nustatantis ekonominius apribojimus asmenims, norintiems pasinaudoti konstitucine pasyviąja rinkimų teise. Iš tikrųjų asmens dalyvavimas rinkimuose yra tiesiogiai siejamas su tuo, ar jis išgali susimokėti rinkimų užstatą. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas sukuria netiesioginę diskriminaciją dėl asmens socialinės padėties; taip pat šios nuostatos pažeidžia vienodų galimybių principą, pasyviąją rinkimų teisę, nes sukuria neteisėtus ir objektyviai nepateisinamus apribojimus dalyvauti rinkimuose mažesnėms partijoms ir atskiriems asmenims.

Ginčydama Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalies, reguliuojančios partijų, jungtinių kandidatų sąrašų dalyvavimą skirstant mandatus, atitiktį Konstitucijai, Seimo narių grupė teigia, jog taip paneigiama proporcingo atstovavimo sistemos esmė, kadangi piliečiai, priklausantys didesnėms partijoms, turi daug didesnes galimybes gauti Seimo narių mandatų (dalyvauti skirstant mandatus), o už mažesnes partijas balsus atidavusius rinkėjus nėra atstovaujama.

Pareiškėjui – Seimo narių grupei atstovauja Seimo nariai Valdemaras Valkiūnas ir Vidmantas Žiemelis.

Visą prašymo tekstą galima rasti interneto svetainėje www.lrkt.lt, žr. Prašymai ir bylos / Gauti ir neišnagrinėti prašymai (http://www.lrkt.lt/Prasymai/38_2010.htm).

Priėmus šį prašymą Konstituciniame Teisme nagrinėjimo laukia 82 prašymai, iš jų du – dėl tų pačių Prezidento rinkimų įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų konstitucingumo.