Dokumento veiksmai

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai

2010-05-13 / Konstitucinis teismas

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata "Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>" neprieštarauja Konstitucijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai

          Respublikos Prezidento  2007   m. gegužės  29 d. dekretas, kuriuo iš pareigų atleistas  Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narys Petras Navikas,  neprieštarauja Konstitucijai  ir  Azartinių  lošimų įstatymo  26  straipsnio   4 daliai.  Tai nusprendė šiandien nutarimą paskelbęs  Konstitucinis Teismas.
         Konstitucinis  Teismas pažymėjo, kad pagal   Administracinių bylų  teisenos  įstatymą    administraciniai  teismai   sprendžia administracines  bylas  dėl ginčų, kylančių  iš   administracinių teisinių  santykių,  kurie  atsiranda  valstybės    institucijoms atliekant  viešąjį administravimą. Administracinių bylų  teisenos įstatyme  nėra nuostatų, kad administraciniai teismai   sprendžia bylas  dėl  ginčų,  kylančių  iš  kitokių,  ne   administracinių, teisinių santykių. Taigi administraciniai teismai nesprendžia  tų bylų,  kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo  kompetencijai, t.   y.  jie  negali  spręsti,  ar  Respublikos  Prezidento    ar Vyriausybės  aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus.   Nutarime taip  pat  pabrėžta,  kad pagal  Administracinių  bylų   teisenos įstatymą   administraciniai  teismai  gali  tirti     Respublikos Prezidento  ir  Vyriausybės veiklą tiek, kiek toks  tyrimas   yra būtinas  šių  teismų  abejonei  dėl  Respublikos  Prezidento   ir Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams pagrįsti.
     Šioje  konstitucinės  justicijos  byloje konstatuota,    kad Respublikos  Prezidento ir Vyriausybės veikla, kurią tirti  pagal ginčijamą   nuostatą   nepriskiriama   administracinių     teismų kompetencijai,  yra  tokia veikla, kuria įgyvendinama   valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla,  kurią apima  Administracinių  bylų teisenos įstatyme vartojama   sąvoka "viešasis administravimas". Taigi ginčijama nuostata reiškia, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali  būti pati Respublikos Prezidento ar Vyriausybės   veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.
     Konstitucinis   Teismas  taip  pat  pažymėjo,  kad    Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai,  susiję  su  valstybės valdžios vykdymu  ir   valstybės valdžių  padalijimu, suponuoja tai, kad šios institucijos  negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais  išnagrinėti Seimo,  Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba   kitaip pasireiškiančią  šių  institucijų veiklą, negali perimti   Seimo, Respublikos  Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių  įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų  sprendimų arba  įpareigoti  minėtų  valdžios institucijų  išleisti   aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.
     Nutarime   konstatuota,  kad  pagal  Administracinių    bylų teisenos  įstatymą administraciniai teismai gali nagrinėti  bylas dėl  Respublikos  Prezidento ir Vyriausybės veiklos, kuria   buvo pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar padarinio,  taip pat žalos atlyginimo. Taigi ginčijama įstatymo nuostata neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl  Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos,   įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies  (teisė kreiptis į  teismą), taip  pat  nepažeidžia ir konstitucinių imperatyvų, kylančių   iš Konstitucijos  109  straipsnio  1 dalies (teisingumą  vykdo   tik teismai), ir 29 straipsnio 1 dalies (įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs).
     Nagrinėdamas  Respublikos  Prezidento  dekreto,  kuriuo   P. Navikas buvo atleistas iš Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario  pareigų,  konstitucingumą  ir atitiktį  Azartinių   lošimų įstatymui,   Konstitucinis  Teismas  pabrėžė,  kad    Respublikos Prezidento  skiriamiems valstybės pareigūnams keliami ir   etinio bei  moralinio  pobūdžio  reikalavimai:  reputacija  turi    būti nepriekaištinga;  elgesys - tiek susijęs su tiesioginiu   pareigų atlikimu, tiek su veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis,  - neturi   diskredituoti  valstybės  pareigūno  vardo,    valstybės institucijos, kurioje jis atlieka pareigas, autoriteto.
     Šioje  byloje  konstatuota,  kad  Konstitucija   netoleruoja tokios teisinės ir faktinės situacijos, kai valstybės pareigūnai, kiti  visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus   priimantys asmenys,  kurie  nustatytąja tvarka  pripažinti   supriešinusiais viešuosius   ir   privačius  interesus,  veikusiais     tikslais, nesuderinamais su viešaisiais interesais, asmeninius ar grupinius interesus iškėlusiais aukščiau visuomenės ir valstybės  interesų, diskreditavusiais  pareigūno  vardą, nebūtų  traukiami   teisinėn atsakomybėn, atleidžiami iš einamų pareigų.
     Konstitucinis   Teismas  pažymėjo,  kad  Konstitucijos    84 straipsnio   10   punkte  įtvirtinti   Respublikos     Prezidento įgaliojimai reiškia, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti, kokius valstybės pareigūnus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, taip  pat turi nustatyti tokių pareigūnų skyrimo ir atleidimo  iš pareigų  pagrindus., kad Valstybinės lošimų priežiūros  komisijos narys  yra  valstybės  pareigūnas,  kurį  skiria  ir    atleidžia Respublikos  Prezidentas  pagal  specialų įstatymą  -   Azartinių lošimų įstatymą ir kuriam visa apimtimi buvo taikomas Viešųjų  ir privačių  interesų  derinimo valstybinėje  tarnyboje   įstatymas. Vadinasi, Respublikos Prezidentas turėjo diskreciją vertinti,  ar asmens,  kurį Respublikos Prezidentas paskyrė Valstybinės  lošimų priežiūros komisijos nariu, padaryti Viešųjų ir privačių interesų derinimo  valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai buvo  tokie, už   kuriuos   galėjo  būti  skiriama  griežčiausia     tarnybinė (drausminė) nuobauda - atleidimas iš pareigų.
     Nutarime  pažymėta,  jog tai, kad  ginčijamame   Respublikos Prezidento  dekrete  nurodyta, kad P. Navikas  yra   atleidžiamas atsižvelgiant   į  Vyriausiosios  tarnybinės  etikos    komisijos sprendimą,  kuriuo  asmuo  pripažintas  pažeidusiu  Viešųjų    ir privačių  interesų  derinimo  valstybinėje  tarnyboje    įstatymo reikalavimus,  ir  Lietuvos vyriausiojo  administracinio   teismo nutartį,  kuria  buvo paliktas galioti Vyriausiosios   tarnybinės etikos  komisijos  sprendimas,  reiškia,  kad  P.  Navikas   buvo atleistas  iš Valstybinės  lošimų  priežiūros  komisijos   nario pareigų  Viešųjų  ir  privačių  interesų  derinimo   valstybinėje tarnyboje  įstatymo nustatytu pagrindu. Vien tai, kad   Azartinių lošimų  įstatymo  26  straipsnio  4 dalyje  nėra  nurodyta,   jog Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narys gali būti atleistas iš pareigų kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, nereiškia, kad  kituose  įstatymuose negali būti nustatyti ir  kitokie   nei Azartinių  lošimų  įstatymo 26 straipsnio 4  dalyje   nurodytieji Valstybinės  lošimų  priežiūros  komisijos  nario  atleidimo   iš pareigų  pagrindai.  Toks  pagrindas  išplaukia  iš  Viešųjų   ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.
     Visas  nutarimo  tekstas  skelbiamas  Konstitucinio   Teismo interneto  svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai /  Nutarimai, sprendimai ir išvados).
     Daugiau   naujienų   galima  rasti  interneto     svetainėje www.lrkt.lt, žr. Dienos aktualijos / Daugiau naujienų.

Ar pastangos kovoje su korupcija yra sėkmingos?




 
Teisinės informacijos portalas.
Visos teisės saugomos.
  Sprendimas: ONYX