VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA. KIEK ŽMONIŲ REALIAI JA NAUDOJOSI?
2010-07-26 / Teisingumas.lt
Valstybės teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių Europos Sąjungos narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose valstybėse Europos Sąjungos narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Papasakoti apie problemas ir poreikius teikiant pirminę ir antrinę teisinę pagalbą portalas Teisingumas.lt paprašė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorę Solveigą Paulauskienę.
Teisingumas.lt: Kiek žmonių 2009 metais kreipėsi dėl pirminės teisinės pagalbos?
S. Paulauskienė: Per 2009 metus Lietuvoje pirminė teisinė pagalba buvo suteikta 43 944 asmenims (per 2008 m. – 39 884, per 2007 m. – 36 365, per 2006 m. – 30 636 asmenims). Šių metų statistinių duomenų nėra.
Teisingumas.lt: Dėl kokių probleminių klausimų dažniausiai kreipiasi žmonės?
S. Paulauskienė: Pirminės teisinės pagalbos žmonės kreipiasi darbo teisės klausimais, dėl šeimos, socialinės apsaugos, administracinės ir administracinio proceso, civilinės ir civilinio proceso problemų. Nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės teisės klausimais 2009 metais buvo konsultuota mažiau nei 2008 metais.
Antrinės teisinės pagalbos žmonės dažniausiai kreipiasi šeimos teisės, juridinę reikšmę turinčių faktų, darbo santykių, administracinės teisės pažeidimo, lygtinio paleidimo nuo bausmės prieš terminą baudžiamosiose bylose klausimais.
Teisingumas.lt: Kiek kartų atsisakyta suteikti pagalbą? Dėl kokių priežasčių?
S. Paulauskienė: Iš visų 2009 metais gautų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą 90,83 proc. atvejų (13329 sprendimai)pagalba buvo suteikta (2008 m. tokie sprendimai sudarė 91,56 proc.), 6,71 proc. atvejų (985 sprendimai) buvo priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (2008 m. tokie sprendimai sudarė 5,81 proc.).Dažniausiai atsisakoma suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo, taip pat dėl to, kad pareiškėjų turtas ar pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus turto ir pajamų lygius arba pareiškėjai atsisako apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jei nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis.
Teisingumas.lt: Kiek žmonių 2009 metais pasinaudojo antrine teisine pagalba?
S. Paulauskienė: 2009 metais iš viso antrine teisine pagalba pasinaudojo 41883 asmenys (2007 m. – 43063, 2008 m. – 44154 asmenys) (tarnybų sprendimai ir būtinas gynėjo dalyvavimas baudžiamosiose bylose BPK 51 str. pagrindu).
2009 metais prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą tiek visose tarnybose kartu, tiek kiekvienoje tarnyboje atskirai gauta daugiau nei 2007 ir 2008 metais. 2009 metais iš viso buvo gauta 14674 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą arba 32,59 proc. daugiau nei 2008 metais (2008 m. buvo gauti 11067 prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2007 m. – 8191 prašymas).
Teisingumas.lt: Kokių teisės sričių priimti sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą (procentais, sprendimų skaičius)?
S. Paulauskienė: Tarnybos 2009 metais iš viso sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą– priėmė 13329, iš jų civilinė teisės – 11 241 (84 proc.), administracinės teisės – 684 (5 proc.), baudžiamosios teisės – 1403 (10 proc.).
Teisingumas.lt: Problemos, su kuriomis susiduria antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai?
S. Paulauskienė: Nereti atvejai, kai suteikus antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjai nebendradarbiauja su advokatais, t. y. nesusiekia su advokatu, nepateikia reikiamų dokumentų, susijusių su reikalavimu, nesidomi bylos eiga, neateina pasirašyti parengtų procesinių dokumentų, neinformuoja advokato apie teismo priimtus procesinius dokumentus, neatvyksta į teismo posėdžius.
Praėjus metams po antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėjai nepateikia naujos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, todėl advokatai, pradėję teikti antrinę teisinę pagalbą (parengę procesinius dokumentus, surinkę įrodymus, atstovavę keliuose teismo posėdžiuose), negali baigti teikti antrinę teisinę pagalbą.
Gana dažnai pareiškėjai nesutaria su advokatais dėl bylos vedimo pozicijos, ignoruodami advokato, kaip profesionalaus teisininko, siūlymus, bei kelia nepagrįstus reikalavimus, kurie nėra susiję su advokato vedama byla.
Teisingumas.lt: Problemos, su kuriomis susiduria pirminę teisinę pagalbą teikiantys darbuotojai?
S. Paulauskienė: Savivaldybių darbuotojai kaip problemą įvardijo lėšų trūkumą – dėl to 2009 metais nebuvo galimybės tinkamai įvykdyti gyventojų informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą funkcijos.

