Dokumento veiksmai
SEIMAS DAR KARTĄ NUSPRENDĖ
2010-07-15 / Antanas Kulakauskas, lrt.lt
Prieš išeidamas atostogų Seimas priėmė naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Pataisyti veikiančią šio įstatymo redakciją būtinai ir neatidėliojant reikėjo, nes artėja savivaldybių tarybų rinkimai, o dar 2007 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad turi būti sudarytos galimybės...
Antanas Kulakauskas
...kelti kandidatus į savivaldybių tarybas ne tik politinėms partijoms, bet ir visiems tam tikras sąlygas atitinkantiems nuolatiniams savivaldybių gyventojams, o galimai ir visuomeninėms organizacijoms, jei jos atitinka politinių organizacijų statusą.
Naujoji įstatymo redakcija formaliai šią nuostatą tenkina, ar bent jau iš dalies tenkina. Nors visuomeninės organizacijos savo vardu kandidatų kelti negalės, bet kiekvienas aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę turintis nuolatinis savivaldybės gyventojas galės kandidatuoti į savivaldybės tarybą, įnešęs nustatyto dydžio piniginį užstatą ir surinkęs tam tikrą jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų skaičių. Ne partijų kandidatai galės susitarti ir dėl dalyvavimo rinkimuose atskiru bendru sąrašu.
Taigi praktiškai sudarytos galimybės kandidatuoti į savivaldybių tarybas atskiriems turtingesniems ir įtakingesniems žmonėms, nenorintiems savęs saistyti su konkrečia politine partija.
Deja, veikiančios vietos valdžios sistemos ši įstatymo pataisa nekeičia: vadinamoji vietos savivalda Lietuvoje kaip buvo, taip ir liks oligarchizuota vietvalda, kurios pagrindinis rūpestis ne vietos bendruomenės ir jų interesai (o tai yra vietos savivaldos esmė ir prasmė), o asmeniniai ir grupiniai politiniai bei ekonominiai interesai.
Šio įstatymo rengimo, svarstymo ir priėmimo eiga dar kartą parodė, kad Lietuvos partijų – tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų – viršūnėse, o tai reiškia, ir Seime, demokratų yra mažai. Gal tik koks penktadalis. Vyrauja tie, kuriems valdžia yra ne tarnystė dėl bendrų interesų, o galios ir turto šaltinis, demokratija gi susiveda tik į konkurencijos taisykles siekiant valdžios ir galios.
Nors pastaraisiais metais aktyvesnioji visuomenės dalis, suvokianti, kad be tikros vietos savivaldos negali būti ir visavertės demokratijos, teikė nemažai pasiūlymų radikaliai vietos valdymo reformai, be kita ko siūlė pereiti savivaldybių tarybų rinkimuose prie mišrios rinkimų sistemos, nors dalis Seimo narių tam irgi pritarė, bet partijų viršūnės nutarė, kad jokių esminių pokyčių vadinamųjų savivaldybių valdyme nereikia. Mat susiformavusią daugiapartinę oligarchizuotą nomenklatūrą tenkina esama padėtis – juk pokyčių siekia tik visuomenės mažuma, dauguma, nors ir keikia partijas bei valdžią, bet politinio aktyvumo nerodo.
Bent keli Seimo nariai, siūlę demokratiškesnes ir vietos savivaldos esmę labiau atitinkančias įstatymo normas, bet nesulaukę daugumos kolegų palaikymo, išreiškė pageidavimą, kad įstatymą vetuotų Respublikos Prezidentė. Ar taip ir bus, netrukus sužinosime.
