DAUGĖJA SU VADINAMUOJU „FENIKSO SINDROMU“ SIEJAMŲ BYLŲ

Pastaruoju metu spaudoje vis dažniau tenka aptikti tokį terminą, kaip „fenikso sindromas“. Gal galėtumėte suprantamai paaiškinti, kaip šis terminas taikomas teisėje, juk feniksą mes pirmiausia suprantame kaip mitologinį graikų paukštį, sugebantį atgyti iš pelenų?
 
Analogiją tarp pirminės simbolio reikšmės, jo vartojimo bendrinėje kasdienėje mūsų kalboje ir neseniai atsiradusio neoficialaus teisinio termino naudojimo įžvelgti galima.
 
Sukčiavimo modelis, tarptautinėje mokesčių administravimo praktikoje žinomas „fenikso sindromo” pavadinimu, apibrėžia tokią nusikalstamą veiką, kai įmonė prieš bankrotą ar žymų savo veiklos sumažinimą perleidžia savo turtą, imituodama legalius finansinius sandorius (pirkimus - pardavimus, atsiskaitymus už tariamas paslaugas ar pan.) kitai, dažniausiai tų pačių savininkų ar akcininkų įkurtai dukterinei įmonei ir tokiu būdu išvengia kreditorinių įsipareigojimų bei privalomų valstybei sumokėti mokesčių. O naujai įkurta įmonė staiga praturtėja bankrutavusios įmonės sąskaita arba, vaizdžiai tariant, kaip tas mitinis feniksas tarsi atgyja iš pelenų.
 
Pavyzdžiui, pilietis Jonas yra įkurtos uždarosios akcinės bendrovės „A“ savininkas, jis vystė tam tikrą verslą, jam vystyti pasistatė reikalingų pastatų, nusipirko įrangos, brangių automobilių, o tam buvo priverstas imti didžiules paskolas iš bankų. Pajutęs, kad paskolų našta bendrovei tampa nepakeliama, Jonas keliasdešimt kartų sumažina gamybos apimtis, įkuria dukterinę įmonę ir pagal anksčiau minėtą schemą visą savo turtą iš bendrovės „A“ „perpumpuoja“ į įkurtąją bendrovę „B“, dokumentais pagrįsdamas fiktyvius įvairios rūšies sandorius ir tokiu būdu sąmoningai pirmąją bendrovę privesdamas prie bankroto ar palikdamas su nepakeliama finansinių įsipareigojimų našta.
 
Kita, labai panaši sukčiavimo schema pasireiškia tuo, kad pati įmonė kreipiasi į teismą, prašydama ją pripažinti nemokia ir iškelti bankroto bylą, paskiriant bankroto administratorių. Tokiu būdu dėl paskelbtos bankroto bylos „subankrutavusi“ įmonė išvengia privalomojo sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o tų pačių savininkų naujai įkurta bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia prašymą grąžinti dėl turto įsigijimo susidariusį PVM skirtumą.
 
Neseniai vykusiame Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei prokuratūros vadovų pasitarime konstatuota, kad Lietuvoje nusikalstamų veikų, kurias galima būtų sieti su „fenikso sindromu“, daugėja. Kokia padėtis uostamiestyje ir aplinkiniuose rajonuose?
 
Padėtis visoje Lietuvoje yra panaši, stebima gana sparčiai auganti, matyt, ir su sunkmečiu susijusi „fenikso sindromo“ plitimo tendencija, tuos faktus pirmiausia fiksuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, kurie turi savo būdų, kaip priversti sukčiavusią įmonę sugrąžinti prarastus mokesčius valstybei.
 
Ikiteisminio tyrimo institucijos į procesą įsijungia tada, kai įmonių veikloje galima įžvelgti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ar turtiniams interesams bei nusikaltimų finansų sistemai požymių. Šiuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistai atlieka keletą tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų, tačiau drąsiai galima prognozuoti, jog netolimoje ateityje jų daugės. 
 
Šiuo metu viena iš tokio pobūdžio bylų, kurioje valstybinį kaltinimą palaiko mūsų skyriaus prokuroras, nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Tiesa, kaltinamajame akte tiesiogiai apie „fenikso sindromą“ nekalbama, bet nusikaltimo schema yra panaši į mano anksčiau minėtąją pirmąją schemą, o įmonės savininkas kaltinamas jam patikėto turto pasisavinimu. Bylą ketinama išnagrinėti iki šio mėnesio pabaigos.
 
Kokios nusikalstamos veikos dažniausiai inkriminuojamos su „fenikso sindromu“ siejamose bylose?
 
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog dažniausiai šios nusikalstamos veikos yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, įtariamiesiems inkriminuojami tokie nusikaltimai kaip turto pasisavinimas, už kurį numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, sukčiavimas (maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), turto iššvaistymas (laisvės atėmimas iki 7 metų)  bei lengvesni finansiniai nusikaltimai: apgaulingas apskaitos tvarkymas, neteisingas duomenų apie pajamas ir turtą pateikimas ir pan.
 
Mūsų skyriaus prokurorai šiuo metu vadovauja dviems tokio pobūdžio tyrimams, vieną iš kurių norėčiau pateikti kaip pavyzdį.
 
Įtarimai dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo bei kitų finansinių nusikaltimų pareikšti 6 asmenims, tarp kurių yra ir visuomeninės organizacijos, užsiimančios sportine veikla, vadovai. Kelios tarp savęs susitarusios bendrovės veikė pagal mano minėtą antrąją sukčiavimo schemą, paskiriant vieną visų tyčia prie bankroto privestų bendrovių bankroto administratorių. Jis, klastodamas įmonių buhalterinius dokumentus, sąskaitas faktūras, įtariamas kartu su bendrininkais – tų bendrovių vadovais – didelių piniginių sumų pasisavinimu bei mokesčių slėpimu.
 
Šis, kaip ir kiti panašaus pobūdžio tyrimai, yra didelės apimties, baudžiamosios atsakomybės įrodinėjimas tokiose bylose yra sudėtingas, reikalaujantis didelių intelektinių sąnaudų, tačiau tikimės, kad šiais metais tyrimas pasieks teismą. Tada visuomenei bus galima pateikti ir išsamesnę informaciją.

 Kalbino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė  (viešiesiems    ryšiams)   Palmira Martinkienė,  tel.: (8 46) 46 60 06, 8 614 58739