Sprendžiant tarpvalstybinius teisinius ginčus Europos Komisija ragina naudotis tarpininkavimu ir taip taupyti laiką ir pinigus

Ginčų ir nesutarimų sprendimas teisme ne tik brangus ir ilgai trunka, dėl jo gali žlugti pelningi verslo santykiai. Tarpvalstybinės bylos sudėtingesnės dėl skirtingų nacionalinių teisės aktų ir jurisdikcijos, taip pat dėl tokių praktinių dalykų kaip išlaidos ir kalba. Minėtas problemas šalinti ir konstruktyvius sprendimus rasti galima alternatyviu sprendimo būdu, pasitelkiant nešališkus tarpininkus. Tačiau jie turi būti kvalifikuoti, be to, turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kuriomis galėtų pasitikėti abi šalys. Tarpvalstybinis tarpininkavimas keblesnis, nes būtina atsižvelgti į skirtingas verslo kultūras, be to, būtinos bendros taisyklės, kuriomis galėtų remtis abi šalys. Todėl 2008 m. gegužės mėn. įsigaliojo ES tarpininkavimo taisyklės, kurios turi būti įgyvendintos iki 2011 m. gegužės mėn. Jomis užtikrinamos teisinės tarpininkavimo garantijos ir kokybiškas procesas, nes taikomi elgesio kodeksai ir tarpininkų mokymas. Kol kas keturios šalys (Estija, Italija, Portugalija ir Prancūzija) pranešė Komisijai perkėlusios ES tarpininkavimo taisykles į nacionalinę teisę.
„Šios ES priemonės labai svarbios, nes jomis užtikrinama alternatyva ir papildoma galimybė naudotis teise į teisingumą. Teisingumo sistemos suteikia žmonėms galimybę naudotis savo teisėmis. Teisė į veiksmingą teisingumą užtikrinama pagal ES pagrindinių teisių chartiją. Piliečiai ir verslo subjektai neturėtų netekti teisių vien dėl to, kad sunku naudotis teisingumo sistema arba jei tai per brangu, teismo procesas per ilgai trunka arba yra per daug biurokratizmo, – pažymėjo Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Raginu valstybes nares imtis plataus užmojo veiksmų ir skubiai įgyvendinti ES tarpininkavimo taisykles. Mažiausia, ką galima padaryti, tai nustatyti galimybę tarpvalstybinius ginčus spręsti taikiai. Tačiau kodėl nepadarius daugiau? Kodėl gi nesuteikus galimybės naudotis tomis pačiomis priemonėmis nacionaliniu lygmeniu? Juk galiausiai tai bus naudinga piliečiams, verslo subjektams, visuomenei, ekonomikai ir teisinei sistemai.“
ES Tarpininkavimo direktyva taikoma, kai dvi tarpvalstybinio ginčo šalys savanoriškai sutaria išspręsti savo ginčą pasitelkdamos nešališką tarpininką. Valstybės narės turi užtikrinti, kad tarpininkavimo susitarimus būtų galima įgyvendinti. Iš neseniai atlikto ES finansuoto tyrimo matyti, kad nesinaudojant tarpininkavimu ES vidutiniškai iššvaistomos 331–446 papildomos dienos, o papildomos vienos bylos teisinės išlaidos yra 12 471 – 13 738 EUR .
Tarpininkaujant gali būti sprendžiamos verslo subjektų, darbdavių, darbuotojų, nuosavybės savininkų ir nuomotojų, šeimų ginčai, kad asmenys galėtų išsaugoti ir net sustiprinti santykius konstruktyviu būdu – tai ne visada pasiekiama teismo procesu. Kai ginčai sprendžiami ne teisme, saugomi teisingumo sistemų ištekliai ir gali būti sumažinamos teisinės išlaidos. Dėl to, kad ginčus galima spręsti internetu, vis labiau prieinamas tampa nuotolinis tarpininkavimas. Tetrūksta tarpvalstybinių taisyklių, kurios suteiktų šalims tikrumo dėl proceso ir jo įvykdomumo.
Svarbus tarpininkavimo aspektas yra pasitikėjimas šiuo procesu, ypač kai dvi šalys yra iš skirtingų šalių. Taigi ES taisyklės skatina valstybes nares vykdyti kokybės kontrolę, nustatyti elgesio kodeksus ir rengti tarpininkų mokymus, kad veiktų veiksminga tarpininkavimo sistema. Europos Komisijos padedama suinteresuotųjų šalių grupė sukūrė Europos mediatorių elgesio kodeksą, kuris paskelbtas 2004 m. liepos 2 d. Jame išdėstyti principai, kurių savanoriškai gali laikytis atskiri tarpininkai. Principai susiję su tarpininkų kompetencija, paskyrimu ir atlygiu, paslaugų reklama, tarpininkų nepriklausomumu ir nešališkumu, tarpininkavimo susitarimu ir konfidencialumo taisykle.
Organizacijų, kurios laikosi minėto Europos elgesio kodekso, sąrašas skelbiamas adresu http://ec.europa.eu/civiljustice/adr/adr_ec_list_org_en.pdf.
Tarpininkavimui nepavykus, ginčus visada galima spręsti tradiciškai – teismo procesu.
Komisija tikisi, kad iki 2011 m. gegužės mėn. 26 valstybės narės bus įgyvendinusios minėtas ES taisykles (Danija pasirinko jų neįgyvendinti, ši prerogatyva jai suteikta prie ES sutarčių pridėtu protokolu). Kol kas apie tai, kad įgyvendina taisykles, pranešė keturios šalys (Estija, Italija, Portugalija ir Prancūzija). Be to, Lietuva ir Slovakija pranešė tarpvalstybinius tarpininkavimo susitarimus vykdyti kompetentingų teismų pavadinimus.
Nors iki priimant direktyvą daugelyje valstybių narių jau galiojo panašios taisyklės, iki 2011 m. gegužės 21 d. jos turėtų pranešti Komisijai apie priemones, kurių imasi direktyvai įgyvendinti (šiose nacionalinėse priemonėse turėtų būti konkrečiai paminėta direktyva). Kai kuriose šalyse tam tikruose sektoriuose jau galioja tarpininkavimo taisyklės. Pavyzdžiui, Airijoje ir Danijoje darbo santykių, Suomijoje vartotojų ginčų, Švedijoje eismo įvykių, o Prancūzijoje ir Airijoje – šeimos teisės srityje. Portugalijoje tarpininkai mokomi nuo 2001 m.
Informaciją apie teismus, kurie kompetentingi skelbti tarpininkavimo susitarimus vykdytinais, valstybės narės turėtų pateikti anksčiau (iki 2010 m. lapkričio 21 d.), kad Komisija galėtų paskelbti šią informaciją ir piliečiai bei verslo subjektai galėtų lengviau naudotis tarpininkavimu.
Pagrindiniai faktai
Direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų priimta 2008 m. balandžio 23 d. (IP/08/628). Komisija pasiūlė direktyvą 2004 m. spalio mėn. (IP/04/1288).
Daugiau informacijos
Teisingumo naujienų tarnyba
http://ec.europa.eu/justice/news/intro/news_intro_en.htm
Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Komisijos narės interneto svetainė
http://ec.europa.eu/commission_2010–2014/reding/index_en.htm