Dokumento veiksmai
2011-03-17/ Spaudos konferencija “Ypatingas nusikalstamumas Lietuvoje-mitas ”
Teisingumo ministerijos Priesaikų salėje vyks Teisės instituto spaudos konferencija, kurioje bus pristatomos naujausiai atlikto tyrimo dėl nusikalstamumo lygio Lietuvoje išvados.
Mokslininkai dr. Algimantas Čepas ir dr. Gintautas Sakalauskas žiniasklaidos atstovams pristatys naujausiame Teisės instituto leidinyje “REGISTRUOTAS IR LATENTINIS NUSIKALSTAMUMAS LIETUVOJE: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai” publikuotas mokslinių tyrimų išvadas, paneigiančias mitą apie ypatingą nusikalstamumą Lietuvoje.
Pasak leidinio autorių, bendri registruoto nusikalstamumo rodikliai Lietuvoje per pastaruosius 10 metų iš esmės nesikeičia, kai kurie netgi mažėja, o per pastaruosius 7 metus (nuo 2004 metų) pastebima visų rodiklių mažėjimo tendencija. “2010 m. buvo užregistruota tiek pat nusikalstamų veikų, kiek ir 1998 m. Be to, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje yra 2-3 kartus mažesnis. Latentinio (t. y. neužregistruoto) nusikalstamumo tyrimų rezultatai taip pat rodo mažėjančią tendenciją” - apžvelgdamas leidinį kalbėjo G. Sakalauskas.
Klaidinga teigti ar manyti, kad ekonominė šalyje padarė kokią nors ženklesnę įtaką nusikalstamumui. Įsivaizdavimas, kad, pavyzdžiui nedarbas, didina nusikalstamumą, nepasitvirtino – daugelyje Vakarų Europos šalių nedarbas yra kelis kartus mažesnis negu Lietuvoje, o registruotas nusikalstamumas – kelis kartus didesnis.
Atlikus tyrimą, pastebėta, kad nors nužudymų skaičius Lietuvoje 2009-2010 m. buvo mažiausias nuo 1990-1991 m., o nuo visų nusikaltimų žuvusių asmenų skaičius buvo mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, tačiau pagal užregistruotų nužudymų skaičių Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje. Per metus Vilniuje užregistruojama daugiau nužudymų negu 6 kartus daugiau gyventojų turinčiame Berlyne. Dažniausiai tai – buitinio pobūdžio konfliktai, pasibaigiantys mirtimi. Tuo Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija išsiskiria iš kitų ES šalių.
Atlikdami tyrimą dėl nusikalstamumo, mokslininkai pirmiausia bandė nubrėžti aiškią registruotų nusikalstamų veikų ir nusikalstamo elgesio apraiškų tikrovės takoskyrą, nustatyti registruoto ir realaus nusikalstamumo loginio "skirtuko" vietą. Antra, palyginti Lietuvos padėtį su užsienio valstybėmis.
Daugiau tyrimo išvadų kviečiame išklausyti spaudos konferencijoje bei tą pačia dieną vyksiančiame knygos “REGISTRUOTAS IR LATENTINIS NUSIKALSTAMUMAS LIETUVOJE: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai” pristatyme – diskusijoje. Renginys vyks kovo 17 d. d. (ketvirtadienį) Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje (Gedimino pr.30/1, Vilnius).